Sąmoningo vartojimo tendencijos skverbiasi ir į šalies regionus: tvarumas neatsiejamas nuo taupumo

Atsakingo vartojimo principai, galintys padėti kovoti su milžinišku išmetamų atliekų kiekiu, pastebimi ne tik pasauliniu mastu, bet ir Lietuvoje – pirkėjai parduotuvių lentynose atidžiau renkasi prekes ir dėmesį skiria tiems prekės ženklams, kurie puoselėja tvarią gamybą bei tausoja gamtos išteklius. Ekspertų teigimu, atsižvelgdami į besikeičiančius vartotojų pirkimo įpročius, prekybos sektoriaus atstovai vis aktyviau prisideda prie atsakingo vartojimo skatinimo ir didmiesčiuose, ir šalies regionuose. Pastebima, kad čia tvarūs vartotojų sprendimai gimsta iš taupumo ir išradingumo, suteikiant atliekoms „antrą” gyvenimą.

 

Sąmoningo vartojimo pavyzdys – „zero waste” filosofija

 

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas aplinkos taršos mažinimo poreikis, skatina prie šio proceso prisidėti ne tik valdžios institucijas, verslo atstovus, bet ir vartotojus. Ekspertų teigimu, įsigalinčios daugkartinio naudojimo tendencijos jau nebestebina ir tampa ne retenybe, o savaime suprantama kasdienybės dalimi ypač didmiesčiuose, kuriuose sukuriamos tinkamos sąlygos sąmoningam vartojimui.

 

VšĮ „Žiedinė ekonomika” įkūrėjas Domantas Tracevičius pasakoja, kad vietoje plastikinių pakuočių vartotojai vis dažniau renkasi medžiaginius pirkinių maišelius, o perkamus plastikinius vandens buteliukus keičia daug kartų panaudojamos stiklinės gertuvės. Tai – sąmoningo vartojimo gerosios praktikos pavyzdys, kuris vadinamas „zero waste“ (liet. be atliekų) judėjimu. Ši beatliekė filosofija pasižymi minimaliu suvartojamu kiekiu ir skatina vartoti tik perdirbamas ar suyrančias medžiagas.

 

„Gauname vis daugiau klausimų, kaip rūšiuoti atliekas ar kur galima įsigyti produktų be pakuotės. Į prekybų centruose paplitusius plastikinius maišelius žvelgiama vis atsargiau – dairomasi popierinių ar daugkartinio naudojimo maišelių. Jaučiame, kad sąmoningas vartojimas plinta, o su juo kartu – ir „zero waste“ judėjimas”, – apie situaciją Lietuvoje kalba D. Tracevičius.

 

Į klientų poreikius orientuoti sprendimai – ir regionuose

 

Pastebima, kad vis daugiau prekybos sektoriaus įmonių ieško ekologiškų ir tvarių sprendimo būdų, linksta prie plastikinių maišelių atsisakymo ar stengiasi vengti perteklinio įpakavimo. Pasak didžiausios atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas” Atliekų tvarkymo vadovo Roberto Dauskurto, klientų lūkesčiai ir poreikiai yra didžiausia verslo paskata diegti sąmoningo vartojimo sprendimus.

 

„Verslas aktyviai renkasi sąmoningo vartojimo sprendimus, reaguodamas į besikeičiančius vartotojų poreikius. Lietuvoje fiksuojama labai daug sėkmingai veikiančių ir besikuriančių verslų, kurie savo veikloje naudoja antrines žaliavas”, – teigia R. Dauskurtas.

 

Atsakingo verslo pavyzdžių galima įžvelgti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir šalies regionuose. Mažmeninės prekybos tinklo „Gulbelė” vadovas Arūnas Tarnauskas teigia, kad populiarėjant aplinkosauginėms temoms, pirkėjų įpročiai dažniau tampa orientuoti į sąmoningą vartojimą, o tai skatina įmonę diegti naujoves.

 

„Siekdami skatinti atsakingą vartojimą, mes nuosekliai koreguojame prekių asortimentą ir ieškome sprendimų, prisidedančių prie taršos mažinimo. Įmonėje įdiegta sertifikuota efektyviai naudojamos energijos sistema, o nuo ateinančių metų pirksime elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius išteklius. „Gulbelės” krautuvėse jau kurį laiką galima įsigyti ekologiškų maisto produktų, skalbimo priemonių, daugkartinių kavos puodelių, šiaudelių ir kitų prekių, tausojančių aplinką”, – apie įmonėje diegiamus atsakingo vartojimo sprendimus pasakoja A. Tarnauskas.

 

Tvarumas gimsta ir iš taupumo

 

Nors sąmoningo vartojimo tendencijos intensyviai populiarėja, pastebima, kad ekologiški sprendimai vis dar išlieka brangesni už įprastus, o „zero waste” judėjimo pritaikymas prekybos sektoriuje kelia ir iššūkių.

 

„Kai sveriamų prekių skyriuje klientas pageidauja įsigyti prekę savo taroje, mes susiduriame su dviprasmiška situacija: siekiame palaikyti tvarumą, tačiau turime likti atsakingi už gaminio kokybę tol, kol klientas jį suvartos”, – apie „zero waste” judėjimo keliamas rizikas pasakoja A. Tarnauskas.

 

Pastebima, kad regionų gyventojai puikiai atsimena ir laikus, kai antrą kartą panaudodavo cukraus maišelius, stiklainius, plastikines pakuotes, o nesuvartotus maisto produktus džiovindavo ir panaudodavo dekoracijoms ar rasdavo kitų sumanių būdų, kaip suteikti atliekoms „antrąjį” gyvenimą.

 

„Galvodami apie tvarų bei sąmoningą vartojimą retkarčiais pamirštame, kad tai nėra naujiena, o slypi mūsų šaknyse ir siejasi su prigimtiniu lietuvių taupumu bei išradingumu. Tą vertėtų atsiminti ir artėjant didžiausioms metų šventėms – eglių dekoracijos ar dovanos mažiesiems gali būti ir valgomos. Tai padės ne tik sutaupyti, bet ir prisidės prie švaresnė aplinkos”, – kalba A. Tarnauskas.