,

Tradicinių karpinių ažūras – komplimentai konditerių kruopštumui

Vietinių puikiai žinoma ir pravažiuojančiųjų mėgstama cukrainė „Laimė“ kviečia ne tik atsigerti kavos ar išsirinkti kokį skanumyną, bet, dabar, ir pasigėrėti specialiai sukurtu meno kūriniu. Į ežerą žiūrinčius didelius langus papuošė karpinių meistrės Meilutės Andriukaitienės kūryba. Kruopštūs balti karpiniai tarsi spindi vakarėjant, o dieną „geria saulę“ ir vilioja užsukti liedamiesi į jaukią melodiją su kepamų rankų darbo gardėsių kvapu.

Autorė prisipažįsta, kad dirbant pagal užsakymą dažniausiai tenka nuklysti nuo tautinio paveldo tradicijų, bet vis dėlto tai – karpiniai, kuriuose esama ir tautinių elementų. Šįkart vasario 14–osios šilumą ir 16–osios keliamą pasididžiavimą savo kraštu simbolizuoja du gyvybės medžiai pražydę zanavykiškomis tulpėmis, nutūpti meilių paukštelių ir smulkiais lapeliais žadantys pavasarį. Reto kruopštumo reikalaujantis menas puikiai dera prie vitrinose išdėliotų konditerių gaminių traukiančių ryškiomis spalvomis ir smulkmenišku dekoru. Abi sritis sieja ir trapumas bei laikinumas. Tai viena iš priežasčių, dėl ko pasaulyje išlikę tiek mažai tokių kūrinių. Tokie menininkai kaip M. Andriukaitienė siekia šią tradiciją perduoti jaunąjai kartai, ja dalintis su visuomene. “Kiekvienas žmogus randa dūšiai mielą užsiėmimą – su juo atsigauni, kyla pozityvių minčių“, – pasakojo M.Andriukaitienė to paties linkėdama cukrainės lankytojams ieškantiems savos laimės.

Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Miesto, ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti. Iš praeities atėjęs kruopštus popieriaus karpymo menas šiandieninėje meno terpėje dažniausiai išlaiko tą pačią archaišką ir natūralią plastikos išraišką, geometrinę liaudies meno ornamentiką. 1981 m. Vilniuje surengta pirmoji respublikinė popieriaus karpinių paroda, kurioje savo kūrybą eksponavo trisdešimt autorių. Jau XXI amžiuje aktyviai rengiamos meninių karpinių respublikinės ir tarptautinės parodos ir leidžiamos knygos.

Menininkės Meilutės Andriukaitienės pėdsakas jaučiamas ir vietinėje bendruomenėje. Kudirkos Naumiesčio biblioteka, ruošiantis vasario 16-ąjai, kviečia pasigaminti trispalvius karpinius ir jais pasipuošti langus. Prie iniciatyvos jungiasi ir keletas UAB “Gulbelė” krautuvių bei Šakių centre įsikūrusi administracija. Galimybė prisiliesti prie šio amato darbuotojams padėjo suprasti, kad tai ypatingo susitelkimo, atidumo ir gerų įrankių reikalaujantis darbas. Gido dienos proga kavinėje “Kiba” planuojama atidaryti kito menininko karpinių parodą susipažįstant su žydiškų karpinių tradicija.

 

Šakių rajono tradicinio karpymo amato puoselėtoja Meilutė Andriukaitienė gyvena Kudirkos Naumiestyje. Jau daugiau kaip 20 metų karpo karpinius iš popieriaus. Taip pat karpo paveikslus, atvirukus, langų užuolaidėles, popieriaus darbelius įvairioms šventėms. Jos karpiniai įtraukti į Felikso Marcinkaus knygą „Lietuvos ir pasaulio popieriaus karinių menas”. 2018 m. lapkričio 12 dieną suteiktas Tradicinių amatų (Popieriaus karpinių) meistro vardas. Nuo 2019 m. sausio 23 d. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos (Kauno skyriaus) narė. M. Andriukaitienė yra paruošusi dešimtis įvairių parodų rajone, respublikoje, užsienyje. Ji Kudirkos Naumiesčio „Varpo” nominacijos laureatė. Rašo ir vykdo įvairius tautinio paveldo – karpinių iš popieriaus projektus, veda edukacinius užsiėmimus, mokykloje vadovaua karpinių būreliui ir dirba su mokiniais. (Info: https://www.sakiaitic.lt/amatininkai/)

 

UAB “Gulbelė” inf.